Andrius Šedžius

Su miesto Tarybos opozicijos lyderiu – apie pinigus,
rinkimus ir šeimą

 Justinas BUTKUS

 „Mano galvoje skamba tėvo žodžiai: jeigu kaip strutis galvą
sukiši į žemę, užpakalis vis tiek liks lauke“, - juokiasi Šiaulių miesto
tarybos narys, socialdemokratas Andrius Šedžius. Daugelis jau pastebėjo, kad iš
dabartinės miesto Tarybos jis išsiskiria savo veiklumu. Rėžiama tiesa iš miesto
Tarybos tribūnos, šūsnis sprendimų projektų, susitikimai su miesto gyventojais.
Andrius Šedžius sako, kad į Seimą eina ne sėdėti, o dirbti. Todėl sieks
ministro arba premjero posto. Politiko užmojus palaiko ir prezidentas Algirdas
Brazauskas.

 Į politiką pastūmėjo… dvasininkas

 Pokalbiui politikas atskuba iš susitikimo su sporto
veteranais, prieš tai dirbo Tarybos nario priimamajame.

 - Verslas sekasi, turite laimingą šeimą, kas privertė sukti
į politiką? Kodėl pasukote į politiką?

 - Kartą teko bendrauti su vienu visiems labai gerai žinomu
dvasininku, kuris tarsi tarp kitko, paklausė: „Visi, atėję į žemę, turime
atlikti savo misiją. Kokia tavo misija?“ Neturėjau ką atsakyti. Ir jis man
sako: pragyvensi gerai gyvenimą, sočiai, laimingai, turėsi pinigų ir išeisi. Ir
niekas tavęs nebeprisimins. Tačiau, jeigu kažką padarysi savo tautai, savo
šaliai – tave prisimins, gyvensi žmonių širdyse. Tai yra amžinas gyvenimas. Ir
kai jis tai pasakė, susimąsčiau. Jis teisus, jeigu nori gyventi ir po savo
mirties, turi kažką gero padaryti žmonėms. Tie žodžiai mane labai stipriai
paveikė…

 - Dėl to atsisakėte ir Tarybos nario algos?

- Jei reikia kokių nors dokumentų – savivaldybės darbuotojai
pateikia, padaro kopijas. Sakykite, kokioms kanceliarinėms išlaidoms Tarybos
nariai išleidžia tūkstantį litų per mėnesį? Jeigu Tarybos nariai atsisakytų
savo algų, per mėnesį susidarytų maždaug 30 tūkstančių litų suma – išeitų
maždaug po tūkstantį kiekvienai nevyriausybinei organizacijai. Štai tada,
pinigai būtų panaudoti prasmingai – nemanau, kad politikai tokie nuskurdę, jog
neišgyventų be tų pinigų.

 - Vargu ar iki šiol kuris nors miesto Tarybos narys yra
pasiūlęs idėjų, sprendimo projektų. Turite gerą komandą?

 - Geriausia komanda – šiauliečiai, kurie ateina į priėmimus
su idėjomis. Štai neseniai į priėmimą atėjęs šiaulietis Pranas Voitechovičius
atnešė savo pasiūlymą, pagal kurį rengsime įstatymo projektą. Nes žmogus
atrado, kaip sutaupyti net 40 procentų šildymo išlaidų. Fantastiška idėja,
kuriai pritarė net ministerijos, tuo labiau, kad žmogus įrodė praktiškai,
sutvarkydamas daugiabutį, kuriame gyvena. 

 - Kai miesto Taryboje su savo frakcijos atstovais pasiūlėte
ištaisyti klaidą ir skirti daugiau lėšų vaikams maitinti, ir valdančiosios
koalicijos atstovai stebėjosi, kodėl geros idėjos kyla opozicijai.

 - (Juokiasi) Dabartinės koalicijos bėda – kai nėra gero
vadovo, prasideda chaosas. Administracijos vadovas ateina į komiteto posėdį ir
sako: manęs neklauskite, aš nieko nežinau. Ką reiškia nežinau?! Tokį žmogų
reikia atleisti ir vyti kuo toliau, ką jau seniais siūlėme.

 - Taryboje dar siūlėte įteisinti nemokamą važiavimą
pensininkams, grąžinti gyventojams permokėtą „gyvatuko mokestį“…

 - Žinote, kai žiūri verslininko akimis, skaičiuoji.
Pavyzdžiui, dabar miesto biudžetas yra beveik 300 milijonų litų. Tai – beveik
milijonas litų per dieną. Milijonas – baisūs pinigai. Turint tokius pinigus
galima taip išblizginti miestą, pasirūpinti vaikais, senjorais… Jeigu
sprendimą dėl nemokamo pensininkų važiavimo būtų parengusi valdančioji
koalicija, manau, jis būtų patvirtintas. Iš tiesų kvailos ambicijos…  

 Rinkimų kampanijų pinigus - žmonėms

 - „Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“. Taip galima
pasakyti apie rinkimus. Kandidatuosite „Saulės“ rinkimų apygardoje. Žadėsite,
„griešysite“? 

 - Man geras vardas svarbiau už viską. Vardą kuri daugybę
metų, o susigadinti gali per akimirką. Todėl susitikimuose su žmonėmis ir prieš
rinkimus į miesto Tarybą, ir dabar sakau – po ketverių metų drąsiai žiūrėsiu
jums į akis ir atsiskaitysiu. Jeigu matysiu, kad negaliu tinkamai atstovauti –
dėsiu mandatą, tegul ateina žmogus, kuris gali geriau dirbti. Kaip sakė vienas
protingas žmogus, visiems galima kvailinti vieną žmogų, bet vienam negalima
apkvailinti visų – atsiras, kurie atrinks pelus nuo grūdų. Todėl neturiu
iliuzijų, kad apgavus vieną kartą, bus galima apgauti ir antrąjį. 

Daugiabučius renovuoti už valstybės lėšas

 Andrius Šedžius:

 - Kai manęs klausia, ar kazino žaidžiu – atsakau: ne, aš
pinigus užsidirbu, nes nemokamų pinigų nebūna. Kai išleidžiu uždirbtus pinigus,
žiūriu, kad jie būtų išleisti tikslingai. Nesvarbu, ar tai mano pinigai, ar
biudžeto. Man jų gaila, nes žinau, kiek kainuoja. Kai paprašė į
lopšelius-darželius atvežti smėlio, - net nesuabejojau, nes žinau, kad tie
pinigai bus išleisti tikslingai. Kai reikia paremti daugiavaikę šeimą, vaikų
namus ar visuomeninę organizaciją – ranka nesuvirpa. Ir matant, kiek partijos
išleidžia lankstinukams, plakatams, man skauda širdį – verčiau tuos pinigus
atiduotų žmonėms. Išrinks, neišrinks, bet pinigai liks žmonėms. O dabar - tai
vėjais paleisti pinigai… Lankiausi Ragainės mokykloje. Mokytoja sako, mūsų
mokykla gera – šilta, sienos plytinės, tačiau langų rėmai kiauri – ranką galima
iškišti. Langams reikia 320 tūkstančių litų. Pagalvokime, kiek būtų galima
sutaupyti vien tik pakeitus langus. Jie atsipirks per kelis šildymo sezonus.
Lygiai tas pats su daugiabučiais – jeigu investuotume šiandien, renovuotume
visus daugiabučius, tie pinigai valstybei grįžtų, jie neprapultų.

 - Ką jums reiškia šeima?

- Man šeima – didžiausia vertybė. Pirmoji šeima – mano tėvai
ir sesuo, juos be galo myliu. Mano senoliai… Aišku, dabar likusi tik močiutė,
kuri man labai brangi. Šeimoje – pirmieji žingsniai. Esu dėkingas tėvams, kad
jie skiepijo meilę žmogui, savo tautai, tėvynei. Turėjau daugybę progų
išvažiuoti gyventi ir dirbti į užsienį, tačiau likau čia – savam krašte,
gimtajame mieste. Čia yra tai, dėl ko gyvenu. Tėvas – tas žmogus, kuris mokė
atsakyti už savo veiksmus ir sprendimus, nevengti atsakomybės. Galvoje skamba
tėvo žodžiai – jeigu kaip strutis sukiši galvą į žemę, užpakalis vis tiek liks
lauke. Todėl priimu bet kokį iššūkį gyvenime. Žinoma, mama norėjo, kad eičiau
jos pėdomis, būčiau mokslo žmogus, studijuočiau doktorantūroje ir pan.
Gyvenimas susiklostė taip, kad tapau verslininku – buvo toks laikmetis, kuris
palankus metas verslui, padėjo nuovoka. Be to, visada jaučiau šeimos paramą –
žinau, kad jei kokia bėda, visada galiu skambinti, priims, išklausys. Tėvas
duoda neblogų patarimų. Nors, pripažįstu, ne visada jų klausau, jei manau
kitaip. O antroji šeima – mano žmona ir mano dukros Aleksandra ir Andrėja.
Stengiuosi, kad užaugtų doros, savarankiškos. Ir kai žiūriu į jas matau, kad
giliai širdyje jos tokios pat maištininkės, kaip ir aš. Klauso, bet stengiasi
daryti savarankiškai. Man visada patiko žmonės, kuriuos gal būt reikia
palaikyti, bet ne stumti. Nemėgstu žmonių, kurie tik laukia nurodymų, ką
daryti.

 - Gyvenant tokiais tempais – Didžioji Britanija, Rusija,
Baltarusija, Austrija… Lieka laiko šeimai?

- Laiko… Labai labai trūksta. Juokauju, kad lėktuvuose
praleidau tiek valandų, jog galėčiau gauti lakūno licenciją… (Juokiasi, o po
to atsidūsta, - red. past.). Norėčiau skirti daugiau laiko šeimai, bet
gyvenimas toks, kad norisi dalyvauti visur, norisi daug nuveikti. Bet turiu
nuostabią žmoną, kuri viską kompensuoja. Žinau, kad dukromis bus pasirūpinta ir
gerbiama vaikų teisių gynėja Šalaševičiūtė neįtrauks į socialinės rizikos šeimų
sąrašą, - juokiasi Andrius Šedžius.      

 

Šaltinis: dienraštis “Šiaulių naujienos”

Rodyk draugams